Internete yra labai populiaru rašyti straipsnius su patarimais dvidešimtmečiams, kaip jie prasmingai gali nugyventi savo trečią gyvenimo dešimtį. Man 29 ir turiu retai margą dešimtmetį patirčių bei nuotykių. Ir aš susimąsčiau, kas, žiūrint atgal, galėtų prašviesinti ir sustiprinti mano nugyventą dešimtmetį. Į galvą atėjo viena mintis: “Meilė yra veiksmas. Niekas šiame pasaulyje nėra niekam nieko skolingas”. Tai yra viena idėja, kurią visa esatimi suprasti ir išpildyti.
Niekas tau nėra nieko skolingas. Ši viena paprasta tiesa, kurios man teko mokytis metų metus, tikriausiai giliausiai atskleidžia mano klystkelius gyvenime. Jei tai suprasite dabar, išgelbėsite savo gyvenimą tūkstančiais skirtingų būdų ir ateityje tai apsaugos jus nuo daugybės problemų. Jūsų gyvenimą pripildys dvasinė ramybė ir meilė.
Iš tiesų, niekas negyvena dėl tavęs. Niekas neįpareigotas atbėgti ir išgelbėti tave. Dėl to, jog niekas nesi tu. Kiekvienas žmogus gyvena sau. Jis negali išgyventi tavo laimės. Tavo širdį gali padaryti laimingą gyvybė ir meilė kito akyse, kai tu jam dovanoji gėrį. Bet galų gale ta laimės patirtis priklauso tik jam vienam.
Jei suvoksite, kad niekas neturėtų padaryti jūsų laimingu, jūs būsite laisvas nebelaukti to, kas neįmanoma. Negalime gauti daugiau laimės, gerovės ir meilės, negu jos duodame kitiems žmonėms. Deja, daugelis iš mūsų (tarp jų ir aš) dažnai tai pamirštame. Kai jaučiamės nelaimingi ar nemylimi, kaip išeitį mes matome – surasti ką nors, kas turi juos padaryti laimingus, juos mylėti ir spręsti jų problemas.
Šios tragedijos pagrindas yra baimė negauti tai, ko trokšti. Žmogus yra visiškai nuo jausmų priklausoma būtybė. Per sunkius momentus daugelis pratrūksta ir praranda savo gerumą, nes juos užvaldo baimė. Gyvenimas parodė, jog, iš esmės, yra tik dvi pagrindinės emocijų kategorijos – tai meilė ir baimė. Beveik viską, ką darome ir ko daryti vengiame, nulemia arba viena, arba kita emocija, nors dažniausiai tai būna baimė. Daugelį žmonių įvairiausios baimės sukausto. Bijomasi neturto ir praradimų. Bijomasi kritikos ir nepritarimo. Bijomasi silpnos sveikatos. Bijomasi prarasti kitų meilę ir pritarimą. Bijomasi išnaudojimo. Bijomasi partnerio netekties. O labiausiai bijoma nesėkmės ir atstūmimo, todėl veikiau pasirenkama gyventi “ramų gyvenimą tylioje neviltyje”, negu rizikuoti susigrumti su savosiomis baimėmis. Dauguma žmonių taip nugyvena visą gyvenimą iššvaistydami jį.
Dažnai bendraudamas mėgstu klausti žmonių, kas, jo ar jos nuomone, yra svarbiausia gyvenime. Manau, kad iš atsakymo galima spręsti, kiek žmogus yra subrendęs. Mano supratimu vienintelis teisingas atsakymas yra žodis “meilė”. Šį klausimą esu uždavęs verslo lyderiams, pardavėjams, bedarbiams, valstybės tarnautojams, mirštantiems ligoniams, klinikiniams pacientams ir įvairiausiems kitiems žmonėms. Daugelis, jų net ir visiškai materialistai, atsakė, kad vis dėlto svarbiau už visa kita yra meilė.
Viskas priklauso nuo meilės. Mėgaujamės dvasios ramybe tiek, kiek mylime save ir kitus. Turime tiek sveikatos bei energijos, kiek mylime ir priiimame save ir kiek atiduodame meilės bei palankumo kitiems. Jeigu nemyli ir nevertini pinigų, jų neturėsi. Meilė iš esmės lemia mūsų profesinių pasiekimų lygį. Visi savo pastangomis iškilę milijonieriai daro tai, ką mėgsta. Kiek mylime save ir savo veiklą, lems, kokius aukštus ir vertus tikslus bei siektinus idealus nusistatysime. Mes pasiekiame ir realizuojame savo galimybes tiek, kiek mylime save ir kiek mylime save ir kiek meilės atiduodame pasauliui.
Meilė yra veiksmas. Svarbu ne tai, ką sakome ar ko norime, ar tikimės. Svarbiausia yra veiksmai. Jei kas nors tave myli, tada tavyje yra kažkas tokio ypatingo, kas juos džiugina. Kai žmonės ką nors dovanoja tau, tai atsitinka tik todėl, kad jie nori tai padaryti. Nes tu turi jiems kažką svarbaus – tai, kas verčia juos norėti tau. Bet ne todėl, kad jie jums skolingi. Nors niekas tau nėra nieko skolingas, bet tai reiškia, kad niekas tavęs nemylės. Kiekvienas žmogus yra vertas meilės ir ji laukia jo. Ir kiekviename žmoguje yra kažkas verto meilės, nes mes mylime veiksmus, o dar giliau vertybes slypinčias už tų veiksmų. Sužinokite, kas yra tavo vidinis gėris ir atskleiskite tai pasauliui. Jei sustiprinsite savo vidines dorybes – būsite mylimi dar labiau. Jei pradėsite jas naikinti ir nuodyti, kiti ilgainiui nusigręš nuo tavęs.
Tačiau vėlgi niekas neprivalo atsakyti tau tuo pačiu. Kai kurie žmonės neatsakys geru. Bet tą akimirką, kai sužinosite, kad niekas neprivalo daryti jums gero ir kad su jumis kažkas gali būti blogas, išmoksite vengti tokių žmonių. Nes tu jiems taip pat nieko skolingas.
Pirmiausia turite būti geriausias sau. Nes jei tai padarysite, kiti žmonės norės būti su jumis, norės suteikti jums įvairių dalykų mainais į tai, ką galite jiems duoti. Tą akimirką, kai suprasite, kad reikia mokėti už kitų meilę ir pagarbą, daugiau nelauksite neįmanomo ir neliksite nusivylę. Kiti neprivalo dalintis su jumis turtu, jausmais ar mintimis.
Ir jei jie tai daro, tai tik todėl, kad jūs tai paskatinote savo veiksmais. Ir tada jūs galite didžiuotis meile, kurios esate verti. Bet niekada negalite to laikyti savaime suprantamu dalyku. Jei tai padarysite, prarasite visus šiuos žmones. Kiti žmonės nėra nuosavybė ir jie neprivalo nieko tau daryti. Jūs turite „užsidirbti meilę” kiekvieną dieną. Ir tą akimirką, kai tai supratau aš tapau labai patenkintas savo gyvenimu. Santykiai tapo vis labiau praturtinantys. Aš daugiausiai dėmesio skiriu žmonėms, kurie labiausiai mane myli, gerbia ir vertina, bei nori iš jų padaryti tai, ko man reikia. Ir tai man padeda kurti gerą gyvenimą – su draugais, verslo partneriais, artimaisiais, pardavėjais ir nepažįstamais žmonėmis.
Ir tai išlaisvina, nes bet kada tu gali atkurti meilę. Aš neretai tai pamirštu, bet, kai tai atsimenu, aš galiu gauti tai, ko man reikia, jei pateksiu į kito pasaulį. Aš turiu suprasti, kas jam svarbu ir ko jis vis dėlto nori. Tik taip aš galiu iš jo gauti ką nors, ko man reikia. Ir tik supratęs žmogų, pabuvęs su juo, galiu pasakyti, ar man tikrai reikia kažko iš jo.
Taigi meilė visų pirma veiksmas. Jei mylime žmogų, tą jausmą dar galime sustiprinti tikrais aktyviais veiksmais. Kai jausmas silpnėja, galime jį atgaivinti atitinkamai elgdamiesi. Galime susigrąžinti meilę, jei elgsimės su kitus žmogumi lygiai taip, kaip elgėmės tada, kai jį mylėjome. Galime išsaugoti santykius, jei elgsimės su kitu taip, kaip elgiamės siekdami jo ar jo prielankumo – tomis dienomis, kai mylėjome karščiausiai. Vis dėlto, jei žmogus užsimiršta ir ima laikyti santykius savaime suprantamu dalyku, jeigu jis arba ji liaujasi darę tai, kas reiškia arba parodo meilę, meilės jausmai pradeda menkti, o tuomet prasideda bėdos.
Meilė yra atsakymas, visada. Meilė yra tai, ko niekada nebus per daug. Kai atsigręžę žvilgtelėsime į prabėgusius metus, pamatysime, kad brangiausias turtas yra mintys, patirtys ir atsiminimai nuspalvinti meilės.
Sudėtinga dešimtmetį įdėti į vieną straipsnį – vis dėlto tikiuosi šio straipsnio prasmė su laiku taps jums aiškesnė.
Iki pasimatymo viršūnėje!
