Baltijos šalių verslų pirminė reakcija į pandemijos sukeltą krizę buvo keista. Taip, daliai verslų artimiausias išgyvenimas buvo vienintelis aktualus klausimas darbotvarkėje. Tačiau daugelis verslų turėjo manevravimo galimybę, kuria pasinaudojo retas. Daug verslų kaip ir per ankstesnes krizes pasigavo didžiojo gelbėtojo iliuziją, jog po krizės verslas sugrįš į senas normalias vėžes ar juos apsaugos valstybės parama, ar sustingo neveiksnumo paralyžiuje. Mistinius devyniasdešimtųjų užsienio investuotojus, kurie turėjo išgelbėti Lietuvos pramonę, pakeitė priešrinkiminis vietinių politikų dosnumas ar globalūs politiniai sprendimai kovai su pandemija. Deja, žmonių sąmonė plečiasi lėtai ir mes sunkiai mokomės iš patirties. Dauguma verslų atkartojo 1993, 1998, 2009 ir kitų krizių klaidas. Vis dėlto dalis verslų suprato, jog niekas neatbėgs jų išgelbėti ir jiems reikia persiorientuoti į naują pasikeitusią verslo aplinką tiek trumpalaikėje, tiek ilgalaikėje perspektyvoje. Vis daugiau žmonių pastebi, jog pandemijos sukelta krizė pagreitino dešimtmetį vykstančius rinkos pokyčius bei sukelė trumpalaikių pasikeitimų kasdienėje, kurie dar kurį laiką tikrai nedings. Tikrieji verslo lyderiai žvelgia per netikrumo miglą, galvodami, kaip save pozicionuoti praėjus krizei ir grįžus į normalią padėtį. Klausimas yra toks: „Kaip atrodys naujas normalu?“. Nors niekas negali pasakyti, kiek ilgai truks krizė, tai, ką pradedame matyti rodo, jog rytojus neatrodys kaip vakardiena.
Taip, neįmanoma 100 % prognozuoti ateities. Vis dėlto dauguma pastarojo penkmečio nuomonės formuotojų prognozių pasitvirtino. Nepermąstyti tiek tolimos, tiek nesenos praeities pamokų bei konstruktyviai galvoti apie ateitį nebėgant į iliuziją, jog pasaulis nesikeis, yra neatsakinga. Dalinamės savo mintimis, su kokiais pokyčiais turės susitaikyti verslai artimiausiais metais.
1. Bekontaktė ekonomika
Visų pirma trijose srityse – skaitmeninės komercijos, telemedicinos ir automatizacijos – COVID-19 pandemija gali būti lemiamas lūžio taškas. El. Komercija jau akivaizdžiai pastaraisias metais periminėjo fizinių parduotuvių klientus. Koronavirusas paspartino jau vykusį apsipirkimo įpročių pasikeitimą. Per karantiną daugelis pamatė internetinės prekybos privalumus ir vis daugiau naršys internetines elektronines parduotuves ieškodami prekių.
2. 3PL tinklo augimas
Nepaisant krizės, rinkoje pastebima trečiųjų šalių logistikos paslaugų teikėjai augimo tendencija. Plečiantis internetinei prekybai ir atitinkamai pasaulinei tiekimo grandinei plečiamas logistikos tinklas. Įmonėms ekonomiškiau yra pirkti paslaugas nei valdyti vidinę logistiką. Ši pandemija tik sustiprino tendencija “outsourcinti” įmonės logistiką. Toliau stebima logistikos centrų plėtra ir atitinkamai auga poreikis sandėlių, krovinių ir logistikos palaikymo operacijų paslaugų teikėjų.
3. Verslų sistematizacija
Per pastaruosius mėnesius dėl tiesioginių ir netiesioginių pandemijos pasekmių įvairiose organizacijose iš veiklos iškrito svarbūs komandos nariai ar organizacijų partneriai. Dėl to sutriko pagrindinė įmonių veikla ir vis daug savininkų per patirtį pradeda suprasti sistematizacijos svarbą. Savininkai pradeda suprasti, jog verslo veiklą negali sustoti susirgus vadovui, nes visa komandos informacija buvo jo galvoje. Vis daugiau įmonių ieško sprendimų dėl verslo pagrindinių veiklų sistematizacijos ir skaitmenizacijos.
4. Vis aršesnė kova dėl talentų
Dėl globalios ekonomikos talentai turi platų darbdavių pasirinkimą ir gali laisvai keisti darbo vietą. Krizė atvėrė keistą naują realybę. Rinkos profesionalus ne taip smarkiai palietė krizė kaip likusią darbo rinkos dalį. Šios krizės metu daugelis savininkų pasigedo iniciatyvos ir vidinės stiprybės veikti neapibrėžtumo sąlygomis. Daugumai Baltijos šalių verslų savininkų įvardyta pagrindinė problema išlieka talentų pritraukimas ir jų lojalumas. Žmogiškųjų išteklių rinkodara tik dar labiau sustiprės, įmonės priverstos elgtis su darbuotojais taip gerai, kaip ir su klientais.
5. Besikeičiantys darbo santykiai
Dėl kiekvienais metais silpstančio personalo lojalumo keičiasi įmonių personalo valdymo politika ir darbo santykiai. Vis daugiau įmonių investuoja į procesų skaitmenizaciją ir personalo apmokymo sistemas verslo viduje. Verslai svarsto, kaip technologiniais sprendimais galima kompensuoti lojalumo keliamus iššūkius veiklos tęstinumui. Vietoj išorinių vienkartinių mokymų vis daugiau verslų kuria vidines mokymų valdymo sistemas. Taip pat vis daugiau verslų atsisako klasikinių darbo santykių ir skatina personalą pereiti į individualią veiklą pagal pažymą ar atidaryti mažąją bendriją.
6. Virtualios komandos
Kiekvienas savo aplinkoje jau girdėjo istoriją apie senelius, kurie pagaliau išmoko naudotis “Zoom”, “Snapchat” ar kita virtualaus bendravimo programa. Sugrįžimas į įprastinius biurus nebus toks pat. Daugelis darbuotojų mielai ir toliau dirbtų nuotoliniu būdu. Taip pat daugelis verslų pastebi virtualių komandų teikiamą naudą – kaštų mažinimas, lankstumas, gebėjimas teikti kritines paslaugas ir formuoti tarptautines komandas. Vis daugiau verslų integruos į savo kasdienį darbą virtualių komandų darbą.
7. Besikeičianti tiekimo grandinė
Pandemija sukėlė netikėtų sutrikimų tiekimo grandinėje ir priverstiniu būdu daugelis verslų pradėjo ieškoti alternatyvių tiekimo partnerių. Iš vienos pusės, atsivėrė daug galimybių perimti svarbias pozicijas tiekimo grandinėje. Deja, šią galimybę galės pasinaudoti mažuma verslų. Pastaraisias metais augusį protekcionizmo banga tik sustiprėjo ir atsirado dar daugiau apribojimų eksportui. Verslui įeiti į naują rinką tampa tik sudėtingiau. Išaugo įėjimo į naują rinką kaštai. Tik agresyviausi verslai gebės pasinaudoti besikeičiančia globalia rinkos situacija.
Sudėtinga atsakyti, kokias pasekmes kiekvienam atskiram verslui turės krizę ar mažesnę gerovę bei lėtesnį augimą, ar inovacijas ir auganti našumą. Viskas priklausys nuo individualaus verslo ar žmogaus sprendimo. Neišvengiamai rezultatas bus mišrus ir kiekvieno verslo istorija bus skirtinga. Dabartinėje situacijoje svarbiausia drąsa ir optimizmas. Šių savybių reikia labiau nei bet kada, nes vadovai priima sprendimus, kurie suformuos nauja ekonominę erą. Ir daugeliui teks susitaikyti, jog niekas neatbėgs jų išgelbėti. Jie turės būti savo paties stebuklu.
Iki pasimatymo viršūnėje!
